Tai, ar belaidis tiltas gali būti naudojamas kaip „WiFi“ prieigos taškas, priklauso nuo įrenginio funkcinio režimo ir konkrečios konfigūracijos, todėl į tai reikia atsižvelgti kiekvienu konkrečiu atveju.{0}}
Kai kurie belaidžio ryšio tilto įrenginiai turi AP (prieigos taško) režimą. Šie tiltai gali tiesiogiai konvertuoti gautą tinklo signalą į „WiFi“ signalą, kad galėtų prisijungti prie galinių įrenginių, tokių kaip mobilieji telefonai ir kompiuteriai. Pavyzdžiui, tokie įrenginiai kaip „Huawei AP6010DN-AGN“ ir „D-Link DAP-1360P“ palaiko perjungimą į AP režimą ir turi ir perjungimo, ir „Wi-Fi“ perdavimo funkcijas. Konfigūravimo metodas apima AP režimo įjungimą įrenginio valdymo sąsajoje, SSID, slaptažodžio ir kitų parametrų nustatymą bei įrenginio suderinamumo su IEEE 802.11 standartu užtikrinimą.
Tačiau dauguma belaidžių tiltų yra skirti tik duomenų perdavimui ir neturi vietinių WiFi perdavimo galimybių. Norint pasiekti WiFi funkcionalumą naudojant šiuos tiltus, juos reikia naudoti kartu su belaidžiu maršruto parinktuvu arba AP. Pavyzdžiui, tilto priėmimo galą galima prijungti prie maršrutizatoriaus, kuris vėliau paskirsto WiFi signalą. Ši programa yra įprasta kai kuriais atvejais, pvz., kai signalas iš stebėjimo kameros tiltu perduodamas į serverio patalpą, o tada maršruto parinktuvas konvertuoja į „Wi-Fi“, kad galėtų naudoti-svetainės personalas.
Yra pagrindiniai skirtumai tarp belaidžių tiltų ir „WiFi“ (maršrutizatorių / AP). Kalbant apie pagrindines funkcijas, belaidžiai tiltai pirmiausia naudojami tolimojo{1}}tinklo tiltams, pvz., sujungiant pastatus; o WiFi (maršrutizatoriai / AP) suteikia belaidę prieigą prie galinių įrenginių. Kalbant apie antenos konstrukciją, belaidžiuose tiltuose dažnai naudojamos kryptinės antenos, kad sutelktų signalo perdavimą, ir turi stiprias anti-trukdžius; „Wi-Fi“ įrenginiuose paprastai naudojamos įvairiakryptės antenos, kad pasiektų platų-zono aprėptį. Kalbant apie perdavimo atstumą, belaidžiai tiltai gali pasiekti kelis kilometrus matomumo sąlygomis be kliūčių, o „Wi-Fi“ paprastai yra 100 metrų atstumu. Įprastuose scenarijuose belaidžiai tiltai yra tinkami stebėjimo atgaliniam ryšiui, pramoniniam ryšiui ir universiteto miestelių sujungimui; o WiFi daugiausia naudojamas namų ar biuro tinklo aprėpčiai. Kalbant apie kelių įrenginių palaikymą, belaidžiai tiltai yra silpnesni, todėl pirmenybė teikiama perdavimo stabilumui; o WiFi yra stipresnis ir optimizuotas dideliam vartotojų tankumui.
Net belaidžiai tiltai, palaikantys AP režimą, turi tam tikrų apribojimų, kai naudojami kaip „WiFi“ prieigos taškai. Aprėpties plotas yra palyginti mažas dėl kryptinės antenos konstrukcijos, todėl WiFi signalo aprėpties kampas yra siauras. Norint išplėsti aprėptį, reikia papildomos įvairiakryptės antenos. Taip pat yra problemų su pralaidumo paskirstymu; kai prijungti keli įrenginiai, tai gali sumažinti greitį ir turėti įtakos duomenų perdavimo stabilumui. Diegimo sąlygos taip pat gana griežtos, todėl tarp dviejų taškų būtina aiškiai matyti; bet kokia kliūtis blokuos signalą.
Tačiau kai kuriais konkrečiais atvejais belaidį tiltą naudoti kaip „WiFi“ prieigos tašką yra gana tinkama. Pavyzdžiui, tais atvejais, kai nuotolinis stebėjimas ir laikini tinklo poreikiai egzistuoja kartu, pvz., atokiose vietovėse, pvz., naftos telkiniuose ir miškuose, tiltas vienu metu gali perduoti stebėjimo duomenis ir teikti „Wi-Fi“ prieigai prie svetainės. Įmonių tinkluose, apimančiuose kelis pastatus, naudojant tiltą skirtingiems pastatams sujungti, kai priėmimo galas veikia AP režimu, galima pasiekti vieningą WiFi aprėptį. Pagal avarinio ryšio scenarijus tiltas gali perduoti 4G signalus ir konvertuoti juos į „WiFi“, palaikydamas įrenginio prieigą avarinėje vietoje.