Pagrindiniai belaidžio tinklo sujungimo programų tipai apima šias struktūras: taškas-į{1}}tašką, tašką-į-daugiataškį ir hibridinį.
Taško-į-Taško tipas
Šis tipas dažniausiai naudojamas tarp dviejų fiksuotų vietų, kurias reikia prijungti prie tinklo. Tai įprastas belaidžio tinklo metodas. Tinklai, sukurti naudojant šį metodą, turi didelį perdavimo atstumą, didelį perdavimo greitį ir mažesnį jautrumą išoriniams aplinkos trukdžiams.
Taškas-į-Kelių taškų tipą
Šis tipas dažniausiai naudojamas situacijose, kai yra vienas centrinis taškas ir keli nuotoliniai taškai. Didžiausias jo privalumas – maža tinklo tiesimo kaina ir paprasta priežiūra. Antra, kadangi centriniame taške naudojama įvairiakryptė antena, įrangos derinimas yra gana lengvas. Šio tipo tinklo trūkumas taip pat yra dėl daugiakryptės antenos naudojimo; įvairiakryptė spindulio sklaida sukelia didelį galios susilpnėjimą, dėl to tinklo perdavimo greitis yra mažas, o tinklo patikimumas negali būti garantuotas nutolusiuose taškuose, esančiuose didesniais atstumais.
Hibridinis tipas
Šis tipas tinka tinklams, kuriuose yra taškai dideliais atstumais, taškai nedideliais atstumais ir taškai, užblokuoti pastatų ar kalnų. Kuriant tokį tinklą, naudojamas dviejų minėtų tipų tinklo prisijungimo būdų derinys. Jungtys nuo taško-to{3}}naudojamos ilgo-atstumo taškams, taško-iki{6}}kelių taškų jungtys yra naudojamos keliems trumpiems-atstumo taškams, o relės naudojamos taškams, kuriuose yra kliūčių.